- begalvė
- begal̃vis1, begal̃vė1 bdv. Kasinė́jant šventỹklą rastà begal̃vė mùmija.
.
begalvė
Look at other dictionaries:
begalvė — begal̃vė sf. (2), begalvė̃ (3b) nežinojimas, kas daryti, sumišimas: Per tuos suirimus visai begal̃vė b[uv]o Gs. ◊ ant (kieno) begal̃vės kieno rūpesčiui, vargui: Ant mano begal̃vės tu, vaikeli, gimei Vrn. Gegulė kukavo ant mergelės begal̃vės Rod.… … Dictionary of the Lithuanian Language
begalvė — begal̃vis2, begal̃vė2 dkt. Begalviùs, kuriẽ važinėja išgėrę, rei̇̃kia baũsti daũg griežčiaũ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
suirimas — suirìmas sm. (2) 1. → 1 suirti 1: Suirimas eldijos SD171. Par patį suirimą (gimdymą) atejo Škn. 2. → 1 suirti 3: Kapitalizmo krizę didina pasaulinės rinkos suirimas sp. Galima net iš anksto užbėgti už akių šeimų suirimui rš. Per tuos suirimus… … Dictionary of the Lithuanian Language
tintėti — tintėti, tìnta, ėjo intr. 1. Kos56, DŽ, NdŽ, KŽ, Pbr, Slk, Km, Jž, Užp, Mlt, Pg drebėti, virpėti, tirtėti (ppr. iš baimės, šalčio ir pan.): Jo ir galva, ir rankos tìnta Blnk. Tin tin tin pakinkliai dreba, tìnta Ds. Tintėk netintėjęs – vis tiek … Dictionary of the Lithuanian Language
